apkvailinti

apkvailinti
apkvaĩlinti tr. 1. Š padaryti kvailą, apmulkinti: Petras kaip apkvailintas išėjo laukan rš. | refl.: Užgėrė lašą ir apsikvailino, t. y. kvaila patapo J. 2. refl. pasirodyti kvailam, apsigauti, neapsižiūrėti, nesusiorientuoti: Tą pirkdamas aš labai apsikvailinau Bgt. Iš didelio vargo tankiausiai žmogus apsikvaĩlina Vlk. Iš pradžių buvom apsikvailinę, tik paskui susipratom Gs. Ir visuomet būk ausis pastatęs, kitaip apsikvailinsi! rš. 3. pavadinti kvailiu: Apkvailino už tokį darbą rš. | refl. tr.: Viens kitą apsikvaĩlino Skr. \ kvailinti; apkvailinti; atkvailinti; įkvailinti; iškvailinti; nukvailinti; pakvailinti; parkvailinti; perkvailinti; prakvailinti; prikvailinti; sukvailinti; užkvailinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • apkvailinti — apkvai̇̃linti vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apdujyti — 1 apdùjyti tr. apgauti, apkvailinti: Nepristok, pamatysi, kai apdùjys Skdt. Pamatysme, kaip jum anas apdùjys! Mlt. Šitas jau jį apdùjijo su mainais Ds. Apdùjijo mane in turgaus Dglš. dujyti; apdujyti; išdujyti; sudujyti; uždujyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdurninti — ×apdur̃ninti 1. tr. apkvailinti, apgauti: Apdur̃nino vaiką, ir tiek Ig. 2. refl. pasirodyti durnam, apsigauti: Ot, apsidur̃nino, ir baigta Sml. durninti; apdurninti; išdurninti; sudurninti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkvailinimas — apkvaĩlinimas sm. (1) → apkvailinti: 1. Tūlos apeigos berods pasirodo nenaudingomis arba apkvailinimo priemonėmis Vd. 2. refl. Vesti tokią pat beturtę, kaip ir pats esi – vis dėlto reikia pusėtino apsikvailinimo rš. kvailinimas; apkvailinimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkvailinti — atkvaĩlinti 1. tr. padaryti nebekvailą: Žmonių iš karto neatkvailinsi rš. 2. intr. atkvaišinti, atžioplinti: Tik in vakaro namo atkvailino Ktk. kvailinti; apkvailinti; atkvailinti; įkvailinti; iškvailinti; nuk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dantis — dantìs, iẽs sm. (4), sf. Tlž; R, čio sm. Š, dantỹs Š, OG224, Gs, dañtis Gs (2) 1. anat. kaulinis organas burnoje ar snukyje maistui kramtyti (Dens): Krėslinis, krūminis dantis B. Ištrupėjusi dantìs KI56. Iltinės dañtys K. Pjaujamosios,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškvailinti — iškvaĩlinti 1. tr. Š išvadinti kvailiu: Jis mane iškvailino ir atžagareiviu praminė Ašb. Žinai – mokytieji: jiems bet tik iškvailinti prastas žmogelis Vaižg. 2. intr. K išeiti kaip kvailam, išdvoklinti. kvailinti; apkvailinti; atkvailinti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kvailinti — kvaĩlinti, ina, ino, kvailinti NdŽ 1. tr. K daryti kvailą, mulkinti: Spauda buržuazijos rankose yra įrankis darbo žmonių masėms kvailinti (sov.) sp. Tu pats kito ir nekvailink, kad gerai apie tą dalyką nežinai Žvr. kvaĩlinančiai adv.: Triukšmas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukvailinti — nukvaĩlinti intr. K nueiti kaip kvailam, nužioplinti: Mačiau, ir Onė nukvaĩlino pri kraučkos Užv. kvailinti; apkvailinti; atkvailinti; įkvailinti; iškvailinti; nukvailinti; pakvailinti; parkvailinti; perkvailinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakvailinti — pakvaĩlinti intr. K kiek paėjėti kaip kvailam. kvailinti; apkvailinti; atkvailinti; įkvailinti; iškvailinti; nukvailinti; pakvailinti; parkvailinti; perkvailinti; prakvailinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”